Tėtis buvo ilgam išvažiavęs ir gavau priglausti jo siuvimo mašinos. Labiau turbūt, kad išsivežiau nei priglaudžiau. Galvojau pratęsti bandymus susidraugauti su ja. Po suknelės transformavimo į sijoną, kažkaip norėjosi didesnio challenge - pasisiūti visiškai nuo scratch.
Ėjau į audinių parduotuvę ir išsirinkau porą raštuotų medžiagų. Vieną šviesesnę su kažkokias tai tribal raštais, o kitą su laumžirgiais (nusipirkau paskutinį gabaliuką!).
Labai mėgstu tulpės formos sijonus. Man jų pasiuvimas - tobulas. Tai išardžiau seną sijoną, kuris jau buvo skirtas išmetimui ir perpiešiau lekalus. Pirmą sijoną, su laumžirgiais, susiuvau aukštyn kojom ir gavosi kažkoks ne be tulpė, o trikampis. Bet visai nešiotinas. Antras jau gavosi kaip reikia. Practice makes perfect!
Kai Bernotas buvo atėjęs apsikirpti, tai iškart pastebėjo laumžirgių medžiagos likučių, pasiėmė ir pasiuvo kepurę! Kartu, tai visas kostiumas gautųsi.
O Mišutka labiau įvertino šviesų sijoną. Aš tik spėjau nusisukt, o ji jau buvo įsitaisius ant jo.
Dar būtinai turiu pasisiūti suknelę. Jau visai žinau kokios būtent noriu.
♡



































